- lepečkė
- lepèčkė sf. (2) 1. žr. lepečka 1: Na, tik eik, nusimazgok tas savo lepečkès Grš. Šuniukas, nusitvėręs savo lepèčkėms kaulą, graužinė[ja] Pln. 2. naginė: Mano lepèčkės, smarkiau pradėjus lyt, visai peršlapo Vl.
Dictionary of the Lithuanian Language.